Kokio pločio turi būti vandens telkinių apsaugos juostos – vieno, trijų, dešimties ar dar daugiau metrų? Pastaraisiais metais, keičiantis jų reglamentavimui, šis klausimas ne kartą kėlė diskusijų tarp ūkininkų, aplinkosaugininkų ir sprendimų priėmėjų. VšĮ Baltijos aplinkos forumo atlikta mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad vieno visoms vietovėms tinkamo atsakymo nėra: apsaugos juostos yra būtinos, tačiau jų efektyvumą lemia ne vien plotis, bet ir konkrečios vietos sąlygos – augalija, šlaito nuolydis, dirvožemis, hidrologinis režimas ir tai, kokiu keliu teršalai patenka į vandenį. Todėl žemės ūkio taršos mažinimo priemones svarbu taikyti tikslingai: taršą pirmiausia mažinti pačiuose laukuose, o apsaugines juostas ir natūralias gamtines buferines teritorijas atkurti ten, kur jos gali duoti didžiausią visapusišką naudą.
Vandens apsaugos juostos būtinos, bet vien jų nepakanka
Apsaugos juostų efektyvumą lemia ne vien plotis
Apsaugos juostos atlieka svarbią funkciją: jos atitraukia intensyvią žemės ūkio veiklą nuo vandens telkinio ribos ir kartu tampa savotišku filtru tarp lauko ir vandens. Tanki augalija sulėtina paviršinį nuotėkį, dalis vandens įsigeria į dirvožemį, o kartu su juo keliaujančios dirvožemio dalelės bei maistinės medžiagos gali būti sulaikomos.
Analizė rodo, kad apsaugos juostos ypač gerai veikia ten, kur tarša į vandens telkinius patenka su paviršiniu nuotėkiu. Per liūtis ar atlydžius nuo laukų nuplaunamos dirvožemio dalelės svarbios ne tik kaip prarandamas dirvožemis – kartu su jomis į vandenį gali patekti ir dalis fosforo bei azoto junginių. Tanki augalija sulėtina vandens tekėjimą ir padeda šias daleles sulaikyti: tyrimuose apsaugos juostos sulaikė apie 45–99 proc. su paviršiniu nuotėkiu atnešamų dirvožemio dalelių. Didelė jų dalis nusėda jau pirmuose juostos metruose, todėl platesnė juosta ne visada reiškia proporcingai didesnį efektą.
Visai kitaip yra su nitratais, kurių tarša Lietuvoje yra viena svarbiausių vandens kokybės problemų. Jie tirpsta vandenyje, todėl apsauginėse juostose juos sulaikyti gerokai sunkiau. Juostos gali padėti tada, kai nitratais prisotintas vanduo juda per jų dirvožemį ir šaknų zoną – dalį azoto gali pasisavinti augalai arba pašalinti dirvožemio mikroorganizmai. Tačiau didelė dalis Lietuvos dirbamų laukų yra drenuoti, todėl vanduo su nitratais dažnai greitai nuteka drenažo vamzdžiais ir apsaugos juostą iš esmės aplenkia. Tokiose vietose platesnė juosta nebūtinai padeda sumažinti azoto taršą.
Taigi, apsaugos juostos yra svarbi vandens apsaugos priemonė, tačiau vien jų nepakanka. Siekiant veiksmingai mažinti taršą iš žemės ūkio, jas būtina taikyti tikslingai, atsižvelgiant į konkrečios vietovės sąlygas, ir derinti su kitomis priemonėmis, pirmiausia mažinančiomis maistinių medžiagų nuostolius pačiuose laukuose.
Tikslingo juostų taikymo pavyzdys – Švedija
Kad svarbu ne tik juostos plotis, bet ir tai, kur ji įrengiama, rodo kitų šalių praktika. Švedijoje ūkininkams mokama už vadinamąsias pritaikytas apsaugos juostas (anpassade skyddszoner). Jos įrengiamos nebūtinai prie vandens telkinio, o konkrečiose probleminėse dirbamo lauko vietose, kur kyla didesnė paviršinio nuotėkio ir erozijos rizika – pavyzdžiui, lauko įdubose ar prie paviršinio vandens surinkimo vietų.
Už tokias pritaikytas juostas Švedijoje mokama 10 000 Švedijos kronų (apie 900 eurų) už hektarą per metus – gerokai daugiau nei už įprastas juostas palei vandens telkinius, kurioms skiriama 4 000 kronų už hektarą. Švedijos žemės ūkio institucijos duomenimis, išmokos už pritaikytas juostas buvo reikšmingai padidintos siekiant paskatinti ūkininkus jas įrengti, nes tokie plotai lauko viduje gali būti vertinami kaip kliūtis ūkininkavimui.
Šis pavyzdys rodo, kaip parama gali būti nukreipiama į konkrečias problemines vietas, kur aplinkosauginė priemonė gali duoti didžiausią naudą, kartu kompensuojant ūkininkui už papildomus įsipareigojimus.
Nitratų taršą mažinti būtina ten, kur ji susidaro
Aplinkosaugos ekspertai primena – svarbiausia mažinti pačią taršą dar lauke, kol maistinės medžiagos nepateko į drenažą, griovius ir upes. „Apsaugos juostos yra svarbios, tačiau jos jau sulaiko tai, kas iš lauko pradėjo keliauti vandens telkinio link. Todėl pirmiausia turime mažinti pačią taršą ten, kur ji susidaro – žemės ūkio lauke. Kuo tiksliau naudojamos trąšos, kuo geriau saugomas dirvožemis ir kuo daugiau maistinių medžiagų pasisavina augalai, tuo mažiau jų vėliau tenka bandyti sulaikyti pakeliui į upes ir Baltijos jūrą“, – sako VšĮ Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.
Kartu svarbu tikslingai atkurti ir natūralias gamtines buferines teritorijas – užliejamas pievas, salpas, šlapynes ir kitas drėgnas teritorijas. Jos padeda sulaikyti vandenį ir maistines medžiagas, o dalį azoto natūraliais procesais pašalina iš vandens apytakos. Be to, jos prisideda prie potvynių rizikos mažinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo.
Tokios priemonės turi būti atkuriamos tikslingai ten, kur to labiausiai reikia. „Pasklidosios žemės ūkio taršos rizika Lietuvoje pasiskirsčiusi labai netolygiai. Didžiausi rizikos plotai telkiasi Nevėžio, Mūšos, Šešupės, Ventos, Nemuno mažųjų intakų ir Dubysos baseinuose bei pabaseiniuose. Todėl gamtinių buferinių teritorijų atkūrimą reikia pirmiausia orientuoti į vietas, kur sutampa didelė žemės ūkio taršos rizika, intensyvi žemėnauda, hidrologinis jautrumas ir gamtinių buveinių atkūrimo potencialas“ – sako J. Gulbinas.
Apsaugos juostos yra svarbi vandens apsaugos priemonė, tačiau geriausiai jos veikia kaip platesnio priemonių rinkinio dalis. Svarbu ne tik jas išlaikyti, bet ir mažinti taršą pačiuose laukuose bei daugiau dėmesio skirti toms vietoms, kur problemos yra didžiausios.
Analizę „Vandens apsaugos juostų efektyvumas pagal taršos grupes ir taikymo sąlygas“ rasite paspaudę nuorodą.
Analizę „Vandens apsaugos juostų efektyvumas pagal taršos grupes ir taikymo sąlygas“ parengė VšĮ Baltijos aplinkos forumas, įgyvendinant projektą „Baltijos jūros taršos nitratais mažinimas įgyvendinant gamta grįstus sprendimus“, kuriuo siekiama sumažinti Baltijos jūros taršą nitratais ir skatinti gamtai palankius sprendimus ūkininkavime Lietuvoje ir Lenkijoje.
No comments!