Ekologiniu ūkiu virtusi vaikystės svajonė: Zarasų krašto pievos atgyja padedant karvėms

Zarasų rajone, Marciūniškių kaime įsikūrusiame „Dobilų Dvaro“ ūkyje (anksčiau – „Angus Dei Farm“)  ganosi apie 130 angusų veislės galvijų. Ūkio šeimininkui Martynui Girčiui gyvulininkystė – ne tik verslas, bet ir galimybė atkurti nualintą dirvožemį, puoselėti biologinę įvairovę bei prisidėti prie Lietuvos kraštovaizdžio išsaugojimo. Apie 170 ha pievų prižiūrintis ūkininkas įsitikinęs, kad tinkamai ganant galvijus galima ne tik pelningai ūkininkauti, bet ir prisidėti prie gamtos puoselėjimo.

Vaikystės svajonė, tapusi prasmingu verslu

M. Girčys ūkį įkurė 2015-aisiais. „Gyvenimas kaime buvo savotiška vaikystės svajonė. Čia vasarodavome, matydavau kitus ūkininkus. Reikia atsargiai svajoti – svajonės pildosi“, – šypsosi jis. Po trejų metų ūkyje atsirado ir pirmieji angusų veislės galvijai. Šią veislę ūkininkas pasirinko dėl jos nereiklumo, atsparumo, gebėjimo prisitaikyti prie Lietuvos klimato sąlygų ir pasaulyje pripažintos mėsos kokybės.

„Laikui bėgant pamačiau, kad iš šios veiklos galima sukurti verslą, susikurti sau darbo vietą ir kartu turėti hobį. Taip galime ir prisidėti prie gamtos puoselėjimo, ekosistemos kūrimo, daryti teigiamą poveikį kraštovaizdžiui, gyvūnams, Lietuvai. Taip atradau savo vietą ir prasmę“, – pasakoja M. Girčys.

Vienas svarbiausių jo ūkininkavimo tikslų – atkurti ankstesnės ūkinės veiklos nualintą dirvožemį. Ūkininkas kritiškai vertina sovietmečiu taikytas ūkininkavimo praktikas, kurių padarinius tenka šalinti iki šiol: „Susidūrėme su visiškai nualintu, pertręštu dirvožemiu. Jau keliolika metų stengiamės jį atkurti ir, pasitelkus karves, mums pamažu tai pavyksta“.

Dirvožemiui atkurti ūkininkas taiko rotacinį ganymą – galvijai ganomi atskiruose ganyklų plotuose, reguliariai perkeliant juos iš vieno ploto į kitą. Taip išvengiama perganymo ir sudaromos sąlygos augmenijai atsigauti. Pasak M. Girčio, šios praktikos rezultatai pastebimi gana greitai. Vos po dvejų metų kai kuriuose plotuose žolė suvešėjo taip, tarsi pievos būtų atsėtos iš naujo.

„Nieko papildomai neinvestuodami galime atkurti dirvožemį, augmeniją ir pagerinti ūkio ekonominius rodiklius. Mano manymu, rotacinis ganymas yra vienas geriausių dalykų, kuriuos gali padaryti Lietuvos ūkininkai“, – sako pašnekovas.

„Ūkis turi užauginti maistą“

Rūpinimasis dirvožemiu glaudžiai susijęs ir su kitu M. Girčiui svarbiu tikslu – biologinės įvairovės išsaugojimu. Ganant galvijus prižiūrimos daugiametės pievos, tarp jų – ir gamtiniu požiūriu vertingos pievų buveinės. Dalis „Dobilų dvaro“ ūkiui priklausančių pievų patenka į Sartų regioninio parko teritoriją.

Ūkio teritorijoje galima sutikti įvairių laukinių gyvūnų – stirnų, lapių, kiškių, briedžių, čia gyvena pempės, aptinkamas ir didysis baublys. Norėdamas sudaryti palankesnes sąlygas paukščiams, Martynas ganyklų teritorijoje kelia inkilus, kurių, kaip pats sako, jau nebesuskaičiuotų.

Visgi pagrindinė „Dobilų dvaro“ ūkio veiklos kryptis – jautienos pardavimas. Nuosavos skerdyklos ūkis neturi, todėl bendradarbiauja su kitais ūkininkais, teikiančiais mėsos paruošimo paslaugas. Produkciją pagal išankstinius užsakymus klientams didžiuosiuose Lietuvos miestuose pristato pats ūkio šeimininkas. „Žmogus pateikia užsakymą, jam produkcija rezervuojama ir vėliau ją pristatau. Džiaugiamės, kad atsiranda ūkininkų, kurie randa laiko ir jėgų investuoti į skerdyklas bei užsiimti šia veikla. Tai leidžia mums įgyvendinti vieną pagrindinių savo ūkio vizijų – ūkis turi užauginti maistą“, – pasakoja M. Girčys.

Nors šiuo metu pagrindinis ūkio produktas yra jautiena, ateityje Martynas norėtų pirkėjams pasiūlyti įvairesnės produkcijos. Vis dėlto svarbu, kad ūkio plėtra neprieštarautų jo pasirinktiems ūkininkavimo principams. „Norėtume, kad žmogui, kuris į mus kreipiasi, galėtume pasiūlyti viską, ką ši žemė gali užauginti – ne ją išnaudodami, o tiesiog leisdami augti tam, kas auga“, – sako ūkininkas.

Svajonė ateičiai – bendraminčius vienijantis kooperatyvas

Kalbėdamas apie ateitį, M. Girčys atskleidžia, kad viena didžiausių jo svajonių – įkurti kooperatyvą, kuris suburtų panašiomis vertybėmis besivadovaujančius ir aplinkai palankiai ūkininkauti norinčius žmones.

„Man patinka, kai žmonės galvoja ne tik apie samdomą darbą, bet ir apie savo verslą. Turėti verslą rizikinga, sunku, kartais gali tekti ir neišsimiegoti. Tačiau visada žinosi, kad tai yra tavo nuosavybė, tavo atsakomybė. Galiausiai, bėgant metams, tai atsiperka“, – sako jis.

Vis dėlto kalbėdamas apie tai, kas yra geras ūkininkas, Martynas pirmiausia akcentuoja ne verslo sėkmę ar ekonominius rodiklius, o žmogaus santykį su gamta ir atsakomybę už tai, ką jis paliks ateities kartoms: „Geras ūkininkas yra tas, kuris girdi, kaip auga žolė, kuris skaičiuoja savo pievose perinčius paukščius, kuris galvoja apie tai, kas liks ateityje ir koks turėtų būti Lietuvos kraštovaizdis“, – tikina M. Girčys.

Ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo būdus buvo išrinktas vienu iš keturių 2026 metų iniciatyvos „Ūkininkaujantys gamtai“ ambasadorių. 

Balsuoti už ūkį

Luko Karčiausko nuotraukos.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

No comments!

Write a review

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *