Seniūnijų konkursas

Mūsų šalis, kuri yra turtinga savo įstabiu kraštovaizdžiu, taip pat gali didžiuotis vertingomis Europos mastu saugomomis pievomis bei šlapynėmis. Tačiau kai kurių likę tiek mažai, kad jas praradę galime netekti didelės dalies Lietuvos gamtos bioįvairovės. Išsaugoti mums visiems svarbią gamtą gali padėti gamtą mylintys ir ją tausojantys ūkininkai, o seniūnijų žemės ūkio specialistai gali paskatinti ir padėti ūkininkams deklaruoti Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės veikloms, kurias įgyvendinant prisidedama prie mūsų gamtos išsaugojimo.

Tad „Gero ūkininko“ čempionate pagal tų metų deklaravimo duomenis kasmet renkame „Agrarinės aplinkosaugos čempionę“ – seniūnija, kurioje daugiausiai ploto žemės ūkio naudmenų deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Ir „Agrarinės aplinkosaugos spartuolę“ – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per metus padariusią seniūniją.

2021 m. nugalėtojos

Čempionato laureatės – Didžiasalio, Šimkaičių ir Pajūrio seniūnijos

„Gero ūkininko“ čempionato seniūnijų konkurse buvo vertinamos didžiausią proveržį propaguojant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos. Apdovanojimų ceremonijoje buvo apdovanota „Agrarinės aplinkosaugos čempionė“ – seniūnija, kurioje daugiausiai ploto žemės ūkio naudmenų deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Ja tapo Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnija, kurios net ketvirtadalis (25,46 proc.) žemės ūkio naudmenų buvo deklaruota „agrarinės aplinkosaugos ir klimato“ veikloms. Didžiasalo seniūnija aplenkė antrąją vietą pasidalinusias Kretingos miesto ir Magūnų seniūnijas beveik aštuoniais procentiniais punktais (17,72 proc.).

„Atstovauju vienam iš rečiausiai apgyvendintų – Ignalinos rajonui, ir kartu labiausiai į rytus nutolusiai seniūnijai Lietuvoje“, – teigia apdovanojimą atsiėmęs Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas. Paklaustas, kas, jo nuomone, lėmė jų sėkmę, A. Pauliukėnas tvirtino, jog daug reiškia tai, kad jų seniūnija turi ne vieną gamtos dovaną. „Gyvename tokioje teritorijoje, kuri suteikia mums galimybę ją prižiūrėti, tausoti, mylėti. Nors mūsų seniūnija nėra didelė, ji pasižymi didele gamtine įvairove. Turime ir užliejamų pievų, kuriose lankosi meldinė nendrinukė, ir šlapynių, ir derlingų žemių, ir visiškai nederlingų. Ne visos seniūnijos turi meldinės nendrinukės perimviečių ar šlapynių, o kadangi mūsų vietovė turi, tai reikia tiktai džiaugtis ir dalyvauti agrarinės aplinkosaugos veiklose. Mūsų savivaldos ir seniūnijos pagrindinis darbas yra padėti žmonėms ir jiems patarti“, – tvirtino Didžiasalo seniūnijos seniūnas Antanas Pauliukėnas.

Pasak seniūno, užkrečiamas yra ir geras pavyzdys. „Aš ir pats ūkininkauju bei dalyvauju agrarinės aplinkosaugos priemonėse, deklaruoju žalinimui ir turiu porą meldinės nendrinukės sklypų. Teisybės yra, kad ūkininkai „užsikrečia“ vienas nuo kito. Jeigu vienas deklaravo plotus ir pasigyrė kažkam, tai tas žmogus sako „o, tai ir aš kitąmet pabandysiu“. Paprasčiausiai ne visi žmonės iš pradžių įsigilina į taisykles, pradžioje būna baisu, o vėliau išbando ir viskas būna gerai“, – įžvalgomis dalijasi Antanas Pauliukėnas.

Taip pat konkurse pasveikinta „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė 2021“ – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per 2021-uosius metus padariusi Jurbarko rajono Šimkaičių seniūnija. Joje žemės ūkio naudmenų, kuriose deklaruota „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloms, padaugėjo 427,61 hektarų. Antrąją vietą užėmusi Skuodo raj. savivaldybės Ylakių seniūnija laimėtojai nusileido beveik 55 hektarais. Trečioje vietoje su 274,88 hektarų pokyčiu liko Panevėžio raj. savivaldybės Krekenavos seniūnija.

Pasak Šimkaičių seniūnijos žemės ūkio specialisto Algirdo Laurinaičio, daug lemia asmeninis specialisto bendravimas su ūkininkais. „Mes daug bendraujame su ūkininkais visus metus, ne tik deklaravimo laikotarpiu. Dirbu seniūnijoje jau penkiolika metų ir bendrauju su maždaug 400 ūkininkų. Kiekvieną jų aš jau pažįstu, ne tik apie ūkį, derlių, bet ir apie šeimą, nes su kiekvienu turiu ryšį. Žinau kiekvieną jų žemių lopinėlį, kur kas galima, kur negalima, ar sėti, ar sodinti“, – pasakojo A. Laurinaitis.

Jo nuomone, auga ir pačių ūkininkų sąmoningumas: „Išaiškinau jiems programą, pas mus ypač populiarios priemonės ražienų laukai per žiemą, tarpiniai pasėliai, kitos kraštovaizdžio programos. Pamatė vienas kitas ūkininkas, paskleidėm informaciją ir pradėjo daugiau deklaruoti žmonės. Jie jau ir patys galvoja, kad reikia truputį pailsinti pasėlius ir dirvas, kurios dirbamos kasmet, o čia du pavasarius reikia išlaikyti ir tik vėliau rudenį jau galima sėti, – tvirtino A. Laurinaitis. – Ūkininkas šiais laikais yra verslininkas, bet jau ir į gamtą atsižvelgiantis. Ir tręšimo technologijos jau yra tikslios, ir dirvožemio mėginiai paimami, kur ūkininkai nori nepertręšti dirvos. Tik kartais mūsų kaimas būna nuvertinamas.“

Speciali padėka iškeliavo Šilalės rajono Pajūrio seniūnijai už iniciatyvumą ir pasiektą didžiausią pareiškėjų pokytį per 2021 metus (paraiškų skaičius išaugo nuo 5 paraiškų per 2020-uosius metus iki 43 paraiškų 2021-aisiais). Pajūrio seniūnijos žemės ūkio specialistė Jolanta Budvytienė antrino A. Laurinaičiui, kad seniūnijų vaidmuo perduodant informaciją ūkininkams yra svarbus.

„Jei ne iš žemės ūkio specialistų, tai, tiesą sakant, nežinau, iš kur kitur ūkininkai galėtų gauti naujausią informaciją, nes jie patys nesidomi. Dažniausiai tik atėję deklaruoti jie ir sužino, kad yra tokios galimybės. Ir tada praktiškai vietoje priimdavo sprendimus“, – aiškino J. Budvytienė.

Pasak žemės ūkio specialistės, labai naudingos yra įdiegtos naujovės, pavyzdžiui, kad deklaruojant pati elektroninė programa išmeta pranešimą, jog konkretūs laukai patenka į vieną ar kitą teritoriją, kuriai taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės. „Aš žmogų informuodavau, kad jo laukai patenka į tą teritoriją, konkrečiai rizikos vandens telkinių būklės gerinimo, ir paaiškindavau, kokie yra šios priemonės reikalavimai. Taip pat visad įteikiu Nacionalinės mokėjimo agentūros leidžiamą laikraštį, papasakoju, kas naujo. Svarbiausias mūsų uždavinys gavus informaciją nenumoti į ją ranka, bet skleisti žinią toliau“, – įsitikinusi J. Budvytienė.

Visų trijų laureačių seniūnijų specialistams, dirbantiems su žemės ūkio klausimais, buvo įteiktos ir specialios LR žemės ūkio ministro pasirašytos padėkos.

„Esame įsitikinę, kad esminis vaidmuo, saugant kaimo kraštovaizdžio biologinę įvairovę, vidaus vandenis ir dirvožemį, tenka patiems ūkininkams“, – teigia vienas iš „Gero ūkininko čempionato“ iniciatorių Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas. – O vienas iš pagrindinių įrankių biologinei įvairovei palaikyti šiuo metu yra ES valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos agrarinės aplinkosaugos priemonės. Todėl seniūnijų indėlis, skatinant ūkininkus pasirinkti šias priemones, yra labai svarbus ir keičiantis mūsų kaimo veidą ir gamtos būklę. Tad labai sveikiname laimėjusias seniūnijas ir labai kviečiame kitas seniūnijas ateinančiais metais taip pat aktyviai skatinti ūkininkus deklaruoti ir pelnyti vieną iš čempionato titulų“, – drąsina Ž. Morkvėnas.