Nekultūriniai augalai („piktžolės“) dirbamuose laukuose dažniausiai yra nepageidaujami, todėl naikinami. Tačiau kiekvienas augalas gali atskleisti, kokių medžiagų perteklius ar trūkumas slypi dirvoje, kokia dirvožemio struktūros būsena ir kiek joje gyvybės.

Natūraliose arba ekstensyviai naudojamose ganyklose tam tikros skruzdėlių rūšys ilgainiui įkuria žeminius skruzdėlynus, nes jų niekas netrikdo. Skruzdėlės minta įvairiais vabzdžiais ir jų lervomis – taip gali prisidėti prie kai kurių vabzdžių populiacijų reguliavimo.

Lapų sulčių Brix rodiklis atspindi bendrą augalo sveikatos ir metabolizmo būklę. Brix nurodo ištirpusių sausųjų medžiagų koncentraciją, daugiausia – tai augalo gaminami angliavandeniai. Ūkininkaujantiems išvien su gamta BRIX rodiklis atspindi kaip gerai ūkininkas atsižvelgė į natūralius augalo poreikius, palaikė gerą dirvožemio būklę, pasirūpino pilnaverte augalo mityba. Aukštas BRIX rodiklis sufleruoja apie aukštesnę maistinę vertę.

Remiama veikla, kuria siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų pusiausvyrą – ūkininkai skatinami tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant jų palankią būklę ir sudarant sąlygas išlikti saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms. 

Kraštovaizdžio elementai – akmenų krūvos, gyvatvorės, ežios, pavieniai medžiai – yra neatsiejama tradicinio lietuviško kaimo dalis, formuojanti mūsų kraštovaizdžio identitetą. Mozaikiškas kraštovaizdis sukuria įvairias buveines ir sudaro sąlygas išgyventi daugybei augalų bei gyvūnų rūšių.

Pievos – tai viena sparčiausiai nykstančių buveinių Lietuvoje. Nuo 2004 m. kasmet vidutiniškai išnyksta apie 25 000 ha deklaruotų pievų – toks plotas, kokį užima Kauno ir Klaipėdos miestai kartu. Jų vietoje plečiasi monokultūriniai ariami laukai, kurie bioįvairovės požiūriu – dykynės. Su pievomis nyksta ir nuo jų priklausomos rūšys.

Pristatome Žemaitijos nacionaliniame parke ir Valentinio Genio ekologiniame ūkyje taikomas bioįvairovei palankias ūkininkavimo praktikas – kompostavimą, mulčiavimą ir sėjomainą.

Tai – augalų auginimas tarp pagrindinių augalų kultūrų, siekiant, kad dirva būtų uždengta visus metus, o laisvos maisto medžiagos neišsiplautų į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Tarpiniai pasėliai yra auginami ne derliui, o dirvožemio struktūros gerinimui, erozijos mažinimui ir derlingumo didinimui.