Kviečiame balsuoti už gerą ūkininką: palaikykite gamtai draugiškus ūkius

Iniciatyva „Ūkininkaujantys gamtai“ jau šeštus metus iš eilės ieško ūkininkų, kurie taikomomis praktikomis prisideda prie biologinės įvairovės, kraštovaizdžio bei dirvožemio puoselėjimo. Šiemet visuomenė nominavo net 35 ūkius, iš kurių ekspertų komisija išrinko keturis naujus iniciatyvos ambasadorius. Šiuose ūkiuose ganomi gyvuliai neleidžia pievoms užželti, padeda atkurti nualintą dirvožemį ir kuria buveines laukinei gyvūnijai. Jų pavyzdys rodo, kad gyvulininkystė gali būti ne gamtos priešas, o jos sąjungininkė. Visuomenė kviečiama balsuoti ir išrinkti „Publikos simpatiją“.

„Man labai svarbu ne tik kokybiškas maistas, bet ir tai, kaip mano pasirinkimai veikia aplinką. Stengiuosi kuo daugiau produktų pirkti iš vietinių ūkininkų, kurie dirba išvien su gamta“, – sako iniciatyvos globėja, kulinarė ir aplinkosaugos entuziastė Beata Nicholson. – „Kviečiu susipažinti su šių metų ambasadoriais, kurie atsakingai augina gyvulius, taip saugodami ir puoselėdami Lietuvos kraštovaizdį bei biologinę įvairovę. Išgirskite jų istorijas ir atiduokite balsą. Kiekvienas balsas – tai žinia ūkininkui, kad jo pastangos matomos ir vertinamos.“

Apdovanojimų iniciatorius, gamtininkas, „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas pabrėžia, kad lankant ūkius ypač išryškėjo ganymo nauda gamtai: „Be ganomų gyvulių Lietuvos pievos užauga krūmais ir praranda savo įvairovę. Atsakingai ganomos pievos, prižiūrėtos ganyklos ir sveikas dirvožemis tampa namais daugybei augalų, paukščių ir kitų gyvūnų. Šių ūkininkų istorijas verta išgirsti ir paremti savo balsu, nes kiekvienas balsas pasako, kokią Lietuvą norime matyti. Kviečiu visuomenę taip palaikyti gamtai draugišką ūkininkavimą.“

 

Zanapolio dvaro ūkis: svarbiausia pagarba gamtai ir gyvūnams

Rokiškio rajone, buvusio Zanapolio dvaro teritorijoje, tarp kalvų, miškelių ir natūralių pievų įsikūrę du tauriųjų elnių ir mėsinių galvijų ūkiai. Vieno jų šeimininkas Artūras Mrazauskas yra įsitikinęs, kad kokybiško maisto pagrindas – natūralios gyvūnų auginimo sąlygos ir pagarba jų gerovei. Zanapolio dvaro ūkyje gyvūnai auginami ekstensyviai – dideliuose ganyklų plotuose gali laisvai judėti ir maitintis. Pasak ūkininko, vienas didžiausių šios vietovės privalumų – išsaugotos natūralios pievos. Kalvotas ir drėgnas kraštovaizdis ūkininkams nepatogus, tačiau šeima prie jo prisitaiko: sunkiai pasiekiamas pievas palieka ganymui, todėl buveinės išlieka.

 

Dobilų dvaro ūkis: vaikystės svajonė, gaivinanti Zarasų krašto pievas

Zarasų rajone, Marciūniškių kaime įsikūrusiame „Dobilų dvaro“ ūkyje ganosi apie 130 angusų veislės galvijų. Ūkio šeimininkui Martynui Girčiui gyvulininkystė – ne tik verslas, bet ir galimybė puoselėti biologinę įvairovę ir išsaugoti Lietuvos kraštovaizdį. Apie 170 ha pievų prižiūrintis ūkininkas įsitikinęs, kad tinkamai ganant galvijus galima ūkininkauti pelningai ir kartu tausoti gamtą.Vienas svarbiausių M. Girčio ūkininkavimo tikslų – atkurti ankstesnės ūkinės veiklos nualintą dirvožemį. Tam jis taiko rotacinį ganymą – galvijai ganomi atskiruose ganyklų plotuose, reguliariai perkeliant juos iš vieno ploto į kitą. Taip išvengiama perganymo ir sudaromos sąlygos augmenijai atsigauti.

 

Ekologinis Evaldo Bendoraičio ūkis: kraštovaizdis, kuriame vietos užtenka ir gamtai, ir žmogui 

Pievos, miškai, krūmynai ir tarp jų besiganantys hailendų bei herefordų veislių galvijai – toks kraštovaizdis supa Vilkaviškio rajone įsikūrusį ekologinį Evaldo Bendoraičio ūkį. Maždaug 50 galvijų bandą prižiūrintis ūkininkas, kurio gyvuliai minta tik žole bei šienu, įsitikinęs, kad ūkininkaujant svarbu rasti vietos ir žmogui, ir gamtai. Ūkininkui priklauso apie 50 hektarų pievų ir 60 hektarų miškų, iš kurių maždaug 20 hektarų yra pasodinti kartu su giminaičiais. Šiame kraštovaizdyje gyvulininkystė tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir būdu prižiūrėti aplinką. Ūkyje nevykdomi plyni kirtimai, pievos netręšiamos, todėl miškų ir ganomų pievų mozaika tampa namais daugeliui augalų ir gyvūnų rūšių.

 

Vaitelių ekologinis ūkis: šeimos tradicijas tęsiantis ūkininkas siekia darnos su aplinka

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Mantas Vaitelis puoselėja šeimos tradicijas – jo ūkio istorija prasidėjo dar 1998 metais, kai tėvai įsigijo pirmuosius galvijus. Šiandien Mantas tęsia šeimos pradėtą darbą ir plėtoja ekologinį ūkį, kuriame auginami grynaveisliai limuzinų veislės galvijai. Vaitelių ūkyje augalininkystė ir gyvulininkystė glaudžiai susijusios. Ūkininkaujama beveik uždaro ciklo principu: didžioji dalis galvijams reikalingų pašarų užauginama pačiame ūkyje. M. Vaitelis nesiekia iš žemės išgauti kuo daugiau naudos, o sprendimus derina prie vietovės sąlygų, kad dirvožemis išliktų derlingas. Kantriai gerindamas bandos genetiką, jis veislinius galvijus parduoda kitiems Lietuvos ūkiams ir taip dalijasi savo darbo rezultatais.

 

Visi šių metų ambasadoriai išsamiau pristatomi iniciatyvos internetiniame puslapyje. Čia galima ir balsuoti už labiausiai patikusį ūkį. Balsavimas vyks iki gruodžio 3 d.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

No comments!

Write a review

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *