Mantas Vaitelis apie ekologinį ūkininkavimą: svarbiausia – darna su aplinka

Kėdainių rajone, Jankūnų kaime, ūkininkaujantis Mantas Vaitelis puoselėja šeimos tradicijas – jo ūkio istorija prasidėjo dar 1998 metais, kai tėvai įsigijo pirmuosius galvijus. Šiandien Mantas tęsia šeimos pradėtą darbą ir plėtoja ekologinį ūkį, kuriame auginami grynaveisliai limuzinų veislės galvijai. 

M. Vaitelis ūkininkauti pradėjo 2006 metais ir nuo pat pradžių pasirinko ekologinio ūkininkavimo kryptį. Tiesa, iš pradžių tokį sprendimą lėmė ir tuo metu siūlytos didesnės išmokos, tačiau bėgant metams ūkininkas įsitikino, kad ekologinis ūkininkavimas puikiai atitinka jo ūkio specifiką ir mėsinių galvijų auginimo poreikius. 

Šiandien Vaitelių ūkyje, užimančiame 340 ha, auginama apie 90 galvijų (bendras jų skaičius, priklausomai nuo prieauglio, svyruoja nuo 200 iki beveik 300). Tai šeimos ūkis, kuriame dirba keli šeimos nariai. 

Beveik uždaras ūkio ciklas 

Vaitelių ūkyje augalininkystė ir gyvulininkystė glaudžiai susijusios. Ūkininkaujama beveik uždaro ciklo principu: didžioji dalis galvijams reikalingų pašarų užauginama pačiame ūkyje: „Mes nieko, išskyrus mineralines medžiagas, neperkame. Viską užsiauginame patys – tiek žolę, tiek grūdus. Dalį grūdų dar ir parduodame“, pasakoja ūkininkas. 

Dirvožemio kokybei palaikyti taikoma sėjomaina, į ją tikslingai įtraukiamos daugiametės žolės, užtikrinančios pašarų gamybą ir prisidedančios prie dirvožemio gerinimo. Taip pat auginami tarpiniai, arba dengiamieji, augalai, kurie saugo dirvožemį. Šių praktikų derinys leidžia pasiekti gerų augalininkystės rezultatų. 

Ūkininkas teigia nesiekiantis iš žemės išspausti kuo daugiau naudos, neatsižvelgiant į jos galimybes. Priešingai – ūkininkavimo sprendimus jis stengiasi derinti prie konkrečios vietovės sąlygų. Toks požiūris padeda tausoti dirvožemį, išsaugoti jo derlingumą. 

Veislininkystė – darbas, reikalaujantis kantrybės

Vaitelių ūkyje auginami grynaveisliai limuzinų veislės galvijai. Prieš apsisprendžiant dėl veislės, buvo renkamasi iš dviejų – limuzinai ir šarolė. „Didelė raumenų masė, lengvas veršiavimasis ir spartus augimas – pagrindiniai aspektai, dėl kurių galiausiai pasirinkau auginti vien limuzinus“, – pažymėjo M. Vaitelis. 

Pasirinkęs limuzinų veislę, M. Vaitelis daug dėmesio skiria bandos genetikai. Pasak ūkininko, veislininkystė – ilgalaikis darbas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. 

„Nemažai gyvulių parduodu veislei į kitus Lietuvos ūkius, o likusius, kurie veislei netinka, – Lietuvos perdirbėjams. Anksčiau buvome pradėję ir tiesioginę prekybą, tačiau supratome, kad reikia pasirinkti, į kurią sritį sutelkti dėmesį. Nusprendėme atsisakyti tiesioginės prekybos ir susitelkti į veislininkystę: dirbtinį apvaisinimą, veislinių bulių įsigijimą aukcionuose. Pirmiausia siekiame gerinti savo bandą, o paskui tuo, ką pavyko pasiekti, pasidalyti su kitais ūkiais“, – pasakoja M. Vaitelis.  

„Būti stipriu vidutinioku“

M. Vaitelis daug dėmesio skiria ne tik galvijų genetikai, bet ir jų kasdienei gerovei. Ūkininkas atidžiai stebi savo bandą ir pastebi, kad net nedideli gyvulių laikymo sąlygų pakeitimai gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau galvijai jam – kur kas daugiau nei kasdienis darbas. „Karvė turbūt mano dūšios gyvulys. Jeigu emociškai prastai jautiesi, atvažiuoji pas karves, pabūni, prisilieti prie jos, geriau jautiesi“, – pasakoja M. Vaitelis.  

Šis artimas ryšys su gyvuliais neatsiejamas ir nuo ūkininko profesinių siekių. Jis nuolat kelia sau tikslus, susijusius su bandos gerinimu, tačiau supranta, kad rezultatams pasiekti gali prireikti ne vienų metų. „Aš esu išsikėlęs sau tam tikrus rodiklius, kuriuos noriu pasiekti. Juos pasiekti turbūt bus mano viso gyvenimo darbas. Nėra greito rezultato, daug kantrybės reikia. Bet po truputį matosi, kad einama teisinga linkme“, – sako ūkininkas.  

Jis sako nesiekiantis išskirtinių rezultatų ar būti geriausias. Jam kur kas svarbiau sukurti stabilų, ilgus metus gyvuojantį ūkį. „Norėčiau būti stiprus vidutiniokas. Kurti tai, kas – stabilu, tvaru ir ilgaamžiška. Nežinau, kas yra geras ūkininkas. Galbūt gyventi darnoje su aplinka, su aplinkiniais, kurie tave supa, būti žmogiškam. To užtenka.“ 

Šis požiūris atsispindi ir jo ūkininkavimo sprendimuose – siekyje prisitaikyti prie žemės galimybių, rūpintis auginamais gyvuliais ir kurti ūkį, kuriame svarbūs ne tik šiandienos rezultatai, bet ir ilgalaikė perspektyva.

Ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo būdus buvo išrinktas vienu iš keturių 2026 metų iniciatyvos „Ūkininkaujantys gamtai“ ambasadorių. 

Balsuoti už ūkį

Kosto Kajėno nuotraukos.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

No comments!

Write a review

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *