Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis

Lazdijų rajone, Šventežerio kaime yra įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai, kurie veikia darniai kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip 20 metų spaudžia aliejų, taip pat mala miltus, gamina avižų dribsnius, liofilizuotus produktus – viską nuo sėklos iki produkto. Ūkio įkūrėjas devyniasdešimtmetis Edmundas Henrikas Jastramskas nestokoja pozityvumo ir vis dar aktyviai dalyvauja ūkio veikloje. Pasak anūkų, būtent jis savo pavyzdžiu sugebėjo įkvėpti ūkininkauti kitus šeimos narius. Na, o ūkio įkūrėjas sako, kad jį labiausiai džiugina du dalykai – kad šeima neišsivažinėjo po užsienius, ir kad yra draugiška. Ūkiai turi Metelių regioninio parko produkto ženklą.

Skaityti daugiau

Laužėnų Sūrinė ir Ūkis

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio įkūrėjui Mantui Baršiui, dar gyvenant mieste, atrodė, kad maistas auginamas ne taip, kaip turėtų, žemės ūkis žaloja dirvožemį, gamtą. Jis turėjo idėją pramoninį ūkininkavimą keisti į smulkių ir vidutinių ūkių įsigalėjimą, kai maisto tiekimo grandinės sutrumpėja, produktai parduodami tiesiai vartotojui, o jų gamyba ne tik kad nekenkia, bet ir padeda gamtai atsigauti.

Dariaus Kavšino gamtosuaginis ūkis „Wildfarm Labanoras“

Švenčionių rajone, Vilkaslasčio kaime, Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, avys, žąsys, vištos. Visa tai tam, kad būtų saugoma gamta ir atkuriamos buveinės. Miškingoje teritorijoje D. Kavšinas yra vienintelis likęs ūkininkas, kuris palaiko atviras buveines ir atkūria naujus apleistus plotus. Vyro idėja nuo pat pradžių buvo ūkinininkauti tam, kad būtų saugoma ir puoselėjama gamta.

Ūkis „Brolių medus“

Kupiškio rajone, Lukonių kaime ūkininkaujantys broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai keičia bitininkystės tradicijas – jie kuria inovatyvius aukštos vertės produktus, jų produkcija keliauja po visą pasaulį, juos aplenkia krizės. Vyrų teigimu, bitininkai taip pat kaip ir pienininkyste užsiimantys ūkininkai susiduria su krizėmis, bet jų galima išvengti, jei verslas orientuotas ne į žaliavos, o į aukštesnės pridėtinės vertės gaminį. Ūkininkai įsitikinę, kad žmonės šiuo metu ieško išskirtinio, natūralaus ir sveiko produktom, todėl tą stengiasi atliepti.

Jono Dragūno biodinaminis ūkis

Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis gyvuoja nenaudojant jokios chemijos. Ūkininkas stebi dirvožemio procesus ir rūpinasi, kad jis būtų nuolat maitinamas ir turtinamas. Šiame ūkyje gali išsvysti retai kur pasitaikantį kraštovaizdį – iki horizonto plyti pievos, jose stūkso senų sodybų vietas menantys šimtamečiai ąžuolai, ganosi didelė karvių banda, kuriai pajudėjus pradeda drebėti žemė. J. Dragūnas filosofiškai žvelgia į pasaulį ir sako, kad dirba svajonių darbą.

Rasos ir Andriaus Prusakovų ekologinis „Bačkonių“ ūkis

Kaišiadorių rajone, Bačkonių kaime įsikūrusiame ūkyje šeimininkauja Andrius ir Rasa Prusakovai. 40 ha žemės užimančiame sertifikuotame ekologiniame ūkyje auginamos įvairiausios daržovės, vištos, kalakutai ir hailendų veislės karvės. Drąsūs, inovatyvūs ir labai nuoširdūs ūkininkai sako, jog jų tikslas – sukurti sveiko maisto krepšelį pardavimui, o jame pirmiausiai dominuoja tai, ką mielai valgytų patys.

Astos ir Remigijaus Marozų pieno ūkis

Laučių kaime, Šilutės rajone prie pagrindinio kelio įsikūrusi pieno krautuvėlė patraukia dažno pravažiuojančio akį. Čia stabtelėję gali tiesiai iš pačių gamintojų įsigyti tradicinio lietuviško sūrio, pieno. Asta ir Remigijus Marozai ūkininkauja 15 ha žemės, savo veikloje nenaudoja didelės žemės ūkio technikos. Ūkyje laikomasi nuomonės, jog privalai koncentruotis į vieną sritį, o ypač svarbu – darbo ir poilsio balansas, tik tuomet jausi malonumą. O tai daug svarbiau, nei pelnas ir pinigai.

Kristinos ir Arūno Martinėlių biodinaminis-ekologinis ūkis 

Levaniškių kaime, Širvintų rajone įsikūręs biodinaminis Martinėlių ūkis. Čia ūkininkaujantys Kristina ir Arūnas Martinėliai savo veiklą vykdo sename mediniame dvare. Ūkininkai teigia, kad jų siekis – palaikyti tokio dvaro gyvavimą, koks buvo praeityje, kai ūkis išlaiko dvarą, o ne atvirkščiai. 600 ha žemės užimančiame ūkyje auginamos įvairios grūdinės kultūros, raudonieji dobilai bei mėsiniai galvijai. Tai – vienas didžiausių biodinaminių ūkių Lietuvoje.

Eglės ir Juliaus Stašauskų šeimos ūkis „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“

„50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – įvairovės ir dėmesio aplinkai kupinas šeimos ūkis. Tai iš miesto į kaimą Kėdainių rajone persikėlusių Eglės ir Juliaus Stašauskų „projektas“, kuriame tvariai ūkininkaujant, nešvaistant jokių žaliavų, su didele meile ir dėmesiu aplinkai auginamos daržovės, uogos, prieskoninės žolelės. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas ne daržo vagų tvarkai, o ypač didelei skonių įvairovei bei kokybei.

Vaivos Jundulaitės ir Giedrius Kosos biodinaminis ūkis „Miško sodai“

„Miško sodai“ – žemę puoselėjantis biodinaminis-ekologinis ūkis. Plungės rajone, šalia aukštapelkės ūkininkaujantys Vaiva Jundulaitė ir Giedrius Kosa veikia vadovaudamiesi biodinaminiais ūkio metodais. Ūkyje apstu įvairiausių vaistažolių, daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių. „Miško sodai“ ūkininkavimo esmė – žemę naudoti saikingai, jos nealinant.  Ūkininkai yra aktyvūs bendruomenės nariai, puoselėja žemaitiškas tradicijas, audimą, žolelių rinkimą, vykdo edukacijas. „Miško sodai“ turi Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklą.

Audriaus Jokubausko ir Giedriaus Tėvelio sūrininkystės ūkis „Varinis puodas“

Sūrinė „Varinis puodas“ – tai vieta, kur Dzūkijos miškuose, Varėnos rajone, iš laisvai besiganančių karvių pieno gaminami brandinti sūriai. Ūkyje nenaudojamos cheminės trąšos, žemė dirbama tik tiek, kiek reikia atnaujinti pievas, taikomas rotacinis gyvulių ganymas. Čia Audrius Jokubauskas su kolega Giedriumi Tėveliu augina karves, kurios yra Lietuvos žalųjų, juodmargių ir džersių mišrūnės. „Varinis puodas“ turi Dzūkijos nacionalinio parko produkto ženklą.

Vytauto Miliškevičiaus dirvožemį puoselėjantis ūkis

Vytauto Miliškevičiaus ūkis – sveiko dirvožemio principai ir „no-till“ technologija. Kirnaičiuose, Joniškio rajone, plytinčiame 150 ha ūkyje auginant grūdus naudojama „no-till“ – neariminės žemdirbystės – technologija. Čia svarbiausia gyvybingas ir sveikas dirvožemis. Jis puoselėjamas sėjant tarpinius pasėlius, palaikant augalų šaknis gyvas, užtikrinant augalijos įvairovę, neariant. Ūkininkas taip pat atlieka bandymus siekdamas atrasti būdą, leidžiantį visiškai atsisakyti trąšų.

Vlado Vickuno šamų ūkis „Žuvies paštas“

„Žuvies paštas“: šamų auginimui – moderni akvaponikos technologija. Skaisterių kaime, Vilniaus rajone, įsikūrusiame ūkyje „Žuvies paštas“ Vladas Vickunas veisia ir augina šamus plėšikus, pirkėjams siūloma šviežia ir kokybiška produkcija, rengiamos ekskursijos. Čia Naudojant šią technologiją taupomi ištekliai ir vieta, galima saugiai užauginti didelius kiekius beveik bet kokios žuvies, o tai galėtų prisidėti prie spartaus jos nykimo visame pasaulyje mažinimo.

Nerijaus ir Agnės Sukackų veislinės gyvulininkystės ūkis

Nerijus ir Agnė – kraštiečiai iš Dzūkijos, po santuokos nusprendę užsidirbti nuosavam būstui Jungtinėje Karalystėje, kur, kaip patys sako, praleido metus „povestuvinėje darbo kelionėje.“ Buvimas toli nuo gimtinės tik sustiprino suvokimą, kad nori įsikurti savo krašte ir neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Užsidirbusi pinigų pora grįžo į tėviškę ir prie Nerijaus senelių žemių įsigijo namus. Iš pradžių jiedu galvojo eiti tradiciniu grūdininkų keliu, tačiau vienerius metus pabandę apsigalvojo ir pasuko į gyvulininkystę. Šiuo metu jie sėkmingai veisia pardavimui limuzinų veislės galvijus, o Nerijus ūkininkavimą sėkmingai derina ir su ugniagesio gelbėtojo profesija. Laisvai besiganantys gyvuliai ir avys ūkyje palaiko natūralių pievų, patenkančių į Metelių regioninio parko teritoriją, biologinę įvairovę.

Niels Pretzmann įkurtas „Farmers Circle“ ekologinis ūkis

Tai 700 hektarų užimantis ekologinis ūkis, kuriame auginami galvijai, mėsiniai viščiukai ir dedeklės vištos, grūdai, įvairios daržovės. Jo įkūrėjas danų kilmės verslininkas Niels Pretzmann ypatingą dėmesį skiria dirvožemio kokybei, iš kurio vėliau auginamos daržovės ir grūdai praturtinami maistingosiomis medžiagomis ir yra sveikesni žmonėms. Ūkyje pradedama taikyti beariminės žemdirbystės technologija. Niels taip pat stengiasi trumpinti maisto grandinę ir anglies pėdsaką, todėl pačiame ūkyje yra daržovių perdirbimo cechas. Vėliau produktai keliauja į jo įsteigtą sveiko maisto parduotuvių ir restoranų centrą – Senatorių pasažą Vilniuje. Niels bendradarbiauja su kitais ekologiniais ir smulkiais ūkiais, kuria sveiko maisto kultūrą. Jau daugiau nei dešimtmetį su šeima gyvena Lietuvoje.

Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkis

Šalia Virvyčios upės jau daugiau nei 20 metų įsikūrusi vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Čia ji ne tik augina įvarius vaistinius augalus, surenka ir perdirba vaistines arbatas bei moko šio amato keliolikos žmonių komandą, bet ir iš didelės meilės gamtai puoselėja slėnyje atkurtą natūralią pievą. Čia kruopščiai saugojami reti ir nykstantys augalai. Vaistinius augalus J. Balvočiūtės komanda ne tik augina vietiniame ūkyje, bet ir surenka iš gausybės natūralių Lietuvos pievų. Vaistininkei svarbiausia, kad augalai būtų užaugę be jokių cheminių medžiagų, visiškai švarūs. Ypatingas Jadvygos talentas – kurti įvarius receptus vaistinėms arbatoms. Ieškodami pagalbos į vaistažolių specialistę žmonės kreipiasi iš visos Lietuvos – ji mielai sukuria asmenines bėdas padedančius spręsti receptus.

Valdo Kavaliausko ir Rasos Ilinauskaitės sūrininkystės ūkis

Valdas buvo sėkmingas tarptautinės įmonės vadybininkas, o jo žmona Rasa – vertėja. Gyveno tipišką vilniečių gyvenimą įtemptu ritmu, daug skraidė į komandiruotes. Tačiau galiausiai apsisprendė radikaliai pakeisti gyvenimą ir išsikėlė į kaimą. Pirmus penkerius metus gyveno kaip klajokliai ganydami ožkas, o dabar Dzūkijoje, prie Puodžių kaimo, turi sodybą ir šimtą ožkų, gamina gyvo pieno ožkos sūrius. Viską daro kuo labiau derindamiesi prie natūralių gamtos ciklų, net sūrius nokinti stengiasi išnaudodami natūralias gamtos sąlygas (lauke esančią drėgmę ir temperatūrą). Aplink save buria bendruomenę, įkūrė Trijų ežerų Hub‘ą, kuriame organizuojamos edukacijos, mugės, priimami naujokai, norintys išmokti sūrininko amato.

Šiuo metu ūkis veiklos nebevykdo.

Vlado ir Laimos Chockevičių idėjinis ūkis „KasMes“

Londono šurmulyje susipažinusi šeima ramaus, sėslaus ir gamtai artimo gyvenimo nusprendė ieškoti Lietuvoje. Ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo ekologiškai auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi. Iš IT specialisto persikvalifikuoti į ūkininkus Vladui nebuvo lengva – teko daug domėtis, ieškoti informacijos, konsultuotis. Visą ūkį savarankiškai prižiūrinti šeima randa laiko ne tik vienas kitam ir trims vaikučiams, bet ir širdžiai mieliems užsiėmimams – muzikuojantis ir prodiusuojantis Vladas čia pat ūkiniame pastate įsirengė muzikos studiją. Laima tapo ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Švaraus ūkininkavimo idėja jauna šeima spėjo užkrėsti ir aplinkinius bei tikina, kad ekologiškai ūkininkaujant galima ne tik dirbti, bet ir užsidirbti.