Ukmergės rajone, Radiškių kaime, jau dvejus metus veikia „Farmers Circle“ – tai 700 hektarų užimantis ekologinis ūkis, kuriame auginami galvijai, mėsiniai viščiukai ir dedeklės vištos, grūdai, įvairios daržovės. Ūkio įkūrėjas danų kilmės verslininkas Nielsas Peteris Pretzmanas už ūkyje taikomus gamtai palankius ūkininkavimo principus buvo nominuotas vienu iš penkių „Gero ūkininko čempionato“ ambasadorių.

Įkvėpimo sėmėsi iš tėvų ūkio

Atvykęs į Lietuvą ir pradėjęs restoranų verslą Nielsas pamatė, kad mažai kas kreipia dėmesį į produktų kokybę. Net profesionaliems virtuvės šefams pirkti ekologiškas daržoves ir mėsą atrodė per didelis apsisunkinimas – ekologiški ūkiai buvo labai maži ir negalėjo užtikrinti pastovaus produktų tiekimo į restoranus. Tuomet Nielsui Pretzmanui ir kilo mintis įkurti savo ūkį Lietuvoje. Pavyzdžiu tapo jo tėvų ūkis. „Gimiau Danijoje, smulkiame ūkyje prieš 62 metus. Tuo metu mano tėvas praktiškai turėjo ekologinį ūkį, nors anuomet terminas „ekologiškas ūkis” dar net nebuvo sugalvotas. Tačiau savo ūkyje turėjome visko – karvių, kiaulių, vištų, skirtingų grūdų, daržą. Daugeliu atžvilgiu „Farmers Circle“ yra įkvėptas mano tėčio ūkio“ – pasakoja Nielsas Peteris Pretzmanas.

Tikslas – įsiklausyti į gamtą ir auginti sveikus produktus

„Šiandien maisto produktuose randame daugybę dirbtinių priedų. Maisto pramonės ir kultūros industrializacija kažkaip pripratino mus prie tokių dalykų, kad, pavyzdžiui, mums tapo natūralu skaityti etiketę ant produkto nugarėlės, kad suprastume, ką valgome. Tai įvyko mano gyvenimo laikotarpyje, nes maždaug prieš 45 metus nieko panašaus nebuvo, tai atėjo su industrializacija“, – aiškina pašnekovas. – Negana to, nedaugelis žmonių žino, kad chemikalai, naudojami žemės ūkyje, buvo išrasti žudyti žmones pirmajame ir antrajame pasauliniame kare, būtent identiškos sudėties chemikalai, kurie dabar naudojami kaip pesticidai“.

Todėl „Farmers Circle“ ūkyje nenaudojami jokie pesticidai ir cheminės trąšos, o gyvuliai taip pat auginami įsiklausant į natūralius gamtos ciklus. „Mūsų angusai ėda tiktai žolę. Kai įprastai užauginti bulių užtrunka šešiolika-aštuoniolika mėnesių, nes jis šeriamas kukurūzais ir grūdais, mums prireikia trisdešimties-trisdešimt dviejų mėnesių, tačiau kaip apdovanojimas yra tai, kad mėsa yra daug kvapnesnė, galima iš skonio patirti, kad gyvulys ėdė žolę. Be to, tai karvėms yra labai natūralu, jų organizmai nepritaikyti ėsti grūdus ar kukurūzus“, – teigia N. Pretzmanas. Pasak Nielso, kalbant apie klimato kaitą, problema yra ne patys galvijai, o būdas, kaip jie auginami. „Mes kažkodėl kaltiname karves, neva jos yra atsakingos už mūsų problemas. Tai netiesa. Taip yra tik todėl, jog patys įpratome laikyti galvijus kaip tam tikras mašinas, kurias šeriame kaip pamišę ir jos tada auga kaip pamišusios, ėda netinkamą pašarą ir išleidžia dujas, kurios nėra natūralios. Tačiau, jeigu karvė ėda žolę, tos problemos nebelieka, kadangi dujos, kurias išleidžia žolėdės karvės, pačios suyra atmosferoje“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad vis dėlto reikia keisti ne tik gyvulininkystę, bet ir mitybos įpročius. „Žinoma, mėsa turėtų užimti mažesnę dalį mūsų maisto racione. Jeigu sumažinsime karvių skaičių planetoje, bus tikrai į naudą, tačiau būtina daug geriau suprasti gamtos kalbą, nei gebame dabar.“

Patys augina, perdirba ir trumpina maisto kelionę nuo ūkio iki stalo

„Farmers Circle“ ūkis ne tik augina daržoves, bet jas iškart ir perdirba, tokiu būdu išvengdamas transportavimo, sandėliavimo ir taip trumpindamas maisto grandinę. „Šiuo metu gaminame apie 46 skirtingus produktus ir labai džiaugiamės, kad turime ganėtinai unikalią galimybę Lietuvoje turėti sertifikuotas ekologiškas daržoves čia, vietoje“, – pasakoja perdirbimo padalinio vadovas Vytautas Burba. – Kadangi nuo daržų iki perdirbimo cecho yra vos keli šimtai metrų, galime užtikrinti aukščiausią kuriamos produkcijos kokybę, be to, gebame daržoves apdoroti tiesiai po surinkimo, nereikia jų kažkur papildomai sandėliuoti.“

„Farmers Circle“ nekonkuruoja su kitais ekologiniais ūkiais, bet priešingai – bendradarbiauja vienydamas smulkiuosius gamintojus po Senatorių pasažo skėčiu. „Vilniuje įkurtas Senatorių pasažas yra maisto grandinės sutrumpinimo pavyzdys. Produktai į skirtingas krautuvėles atkeliauja tiesiai iš mūsų ūkio, be jokių tarpininkų“, – džiaugiasi Nielsas Pretzmanas. – Čia parduodame ir kitų vietinių smulkių ūkininkų sūrius, pieno produktus. Taip pat iš smulkių augintojų perkame žuvį, kurią patiekiame savo restoranuose. Nors ir daug auginame, negebame užauginti visko, todėl dalį trūkstamų ingredientų perkame iš kitų ekologiškų ūkių. Tokiu būdu stengiamės sukurti tam tikrą žiedinę ekonomiką tarp mūsų pačių ūkio, kitų smulkių ūkių ir mūsų skirtingų parduotuvių“, – teigia ūkio savininkas Nielsas Pretzmanas. 

Ypatingas dėmesys dirvožemio sveikatai

Vienas iš ūkio principų – nieko neišmesti. Pavyzdžiui, standartų neatitinkančios daržovės visų pirma paverčiamos įvairiomis užtepėlėmis, dalis duodama gyvuliams, o likučiai keliauja į kompostą ir vėliau grįžta į dirvą kaip natūralios trąšos. Dirvožemio kokybei ūkyje skiriamas ypatingas dėmesys.

„Farmers Circle“ įkūrėjas pasakoja, kad šiuo metu pradeda ūkyje taikyti beariminę technologiją. Tai paviršinis žemės dirbimas, ne giliau dešimties centimetrų, o dirbant vietoj plūgų naudojami specialūs skutikai. „Natūralus žingsnis ūkyje buvo nustoti arti, kadangi žinome, jog žemės arimas yra globalinio atšilimo istorijos dalis, – aiškina ūkio savininkas. – Ardami atpalaiduojame iš dirvos didžiulį kiekį anglies ir tuo pat metu sunaikiname mikroorganizmus, kurie yra sveikų produktų užauginimo paslaptis“. Pasak Nielso, kitas planuojamas etapas – atkurti maistingąjį dirvos sluoksnį ir mikroorganizmus, kurie dešimtmečiais buvo naikinami konvencinio ūkininkavimo praktikomis. „Nuo kito sezono pamaitinsime laukus kompostu ir vadinamąja komposto arbata, kad atkurtume tuos po mūsų kojomis esančius nematomus sutvėrimus, kurie išskiria iš dirvos maistingąsias medžiagas“.

Problema – iškreipta maisto pramonės paramos sistema

Nors dalis skeptikų teigia, jog ekologiški ūkiai išgyvena vien iš subsidijų, Nielsas atkreipia dėmesį, jog didžiąją dalį paramos vis dar susižeria stambieji konvenciniai ūkiai, turintys didelę įtaką Briuselyje ir tūkstančius lobistų, kalbančių su politikais. Todėl, jeigu įprastiems mechanizuotiems ūkiams skiriama parama, tuo labiau jos reikia ekologiškiems ūkiams, nes užauginti sveiką produkciją kainuoja gerokai brangiau ir užtrunka ilgiau.

„Dabartinė finansinės paramos schema tiesiog skatina produktų eksportą iš Europos. Dalis Europoje užauginto maisto keliauja į Afriką ir nurungia vietinius Afrikos ūkininkus, taip sukurdamas socialinį neteisingumą. Taip pat dideli kiekiai Europoje išgaunamo pieno miltelių pavidalu keliauja į Kiniją – ar tai iš viso turi kokią nors prasmę? Mano galva, tai kvaila ir truks tiks tol, kol Kinija sugalvos, kaip pasigaminti pieno miltelių pigiau“, – įsitikinęs Nielas P. Pretzmanas. – Žiūrint iš klimato kaitos ir socialinės perspektyvos, tai yra ydingas ratas, ir, deja, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Turėtume pradėti elgtis gerokai išmintingiau“, – teigia pašnekovas.  

Atvirumas visuomenei ir edukaciniai renginiai

„Farmers Circle“ įkūrėjas Nielsas su savo komanda siekia didinti žmonių pasitikėjimą ekologiniais ūkiais, todėl ūkyje yra įsteigęs svečių namus ir erdvę renginiams. Čia atvyksta tiek mokinių ekskursijos, tiek įmonių kolektyvai. Vaikai ir suaugusieji gali savo akimis pamatyti, kaip auginami gyvuliai ir daržovės.

„Deja, kartu su gerų žmonių įkvėpimu auginti sveikesnius produktus, ir kartu su politiniu nutarimu tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų, atsirado žaliojo smegenų plovimo (angl. – greenwashing) problema, kai daugelis įmonių bando pasirodyti geresnės, nei iš tiesų yra, – sako N. P. Pretzmanas. – Todėl man atrodo be galo svarbu, kad mūsų klientai galėtų patys susidaryti nuomonę apie tai, ką jie valgo, nes ekologiško ženklinimo sritis yra tapusi savotiškomis džiunglėmis. Manau, jog norint tapti tikrai geru ūkininkavimo pavyzdžiu, reikia atverti savo duris ir leisti žmonėms spręsti patiems. Vienas asmuo prieš keletą metų man pasakė, kad nieko nėra geriau kaip būti sertifikuotiems savo klientų“, – pokalbį užbaigia danų kilmės verslininkas Nielas P. Pretzmanas.

Kur įsigyti „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių produkcijos galite rasti čia.

Parengė Monika Vyšniauskienė

Už straipsnio turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.