Čempionato globėja Beata Nicholson kviečia palaikyti darnius ūkius, nes jie užtikrina mūsų ateitį. „Kiekvienais metais čempionatas mane nustebina, kiek Lietuvoje yra išskirtinių ūkių, ir dar kartą parodo, kad ekologiškas ūkininkavimas bei gamtai palankus ūkininkavimas yra vienintelis būdas išsaugoti mūsų Lietuvos gamtą ir dirvožemį mūsų vaikams. Noriu pacituoti vieną mano aplankytą šio čempionato ūkininką – ambasadorių: Kai aš darau viską gerai, tai ir man sekasi.“ – sako B. Nicholson.

Organizatoriais džiaugiasi geraisiais ūkininkavimo pavyzdžiais

Ūkius lankę „Gero ūkininko“ čempionato komisijos nariai džiaugėsi, jog turi puikią galimybę savo akimis pamatyti, kuo gyvena Lietuvos ūkininkai. „Ypač įkvepia gerieji pavyzdžiai ir stebina ūkininkų motyvacija siekti gražiai sugyventi su gamta bei ją saugoti. Kiekvienas ūkininkas turi savas vertybes ir, deja, viešojoje erdvėje neretai uždominuoja ne patys geriausi pavyzdžiai. Dėl to apie Lietuvos ūkininkus kartais susiformuoja tam tikri, neigiami stereotipai. Tačiau aplankius čempionato kandidatus abejonių nelieka – yra daugybė ūkininkų, kuriems yra svarbu, kad mūsų aplinka būtų tausojama ir saugoma, o auginamas maistas – sveikas ir kokybiškas“ – mintimis dalinasi „Gero ūkininko“ čempionato komisijos narė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė dr. Jurgita Stakėnienė.

Neretai patys ūkininkai visai nesureikšmina savo ūkio gamtai palankaus poveikio, o aplinka rūpinasi iš siekio vengti chemikalų bei auginti sveiką maistą. „Tai tik patvirtina, kaip stipriai žmogus yra susijęs su gamta – jei yra sveika tavo aplinka, tu irgi esi sveikas“ – komentuoja komisijos narė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei dr. Edita Karbauskienė.

Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis: didžiausias džiaugsmas, kad šeima draugiška

Lazdijų rajone, Šventežerio kaime yra įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai, kurie veikia darniai kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip 20 metų spaudžia aliejų, taip pat mala miltus, gamina avižų dribsnius, liofilizuotus produktus – viską nuo sėklos iki produkto. Ūkio įkūrėjas devyniasdešimtmetis Edmundas Henrikas Jastramskas nestokoja pozityvumo ir vis dar aktyviai dalyvauja ūkio veikloje. Pasak anūkų, būtent jis savo pavyzdžiu sugebėjo įkvėpti ūkininkauti kitus šeimos narius.

Senelis pagrindiniu ekologinio ūkininkavimo privalumo išskiria sveikatą. „Kai ūkininkavau su chemija, su sveikata ne itin gerai buvo. Jaučiau chemijos poveikį, kosėdavau. Dabar, va, jau daug metų turiu, bet sveikata per daug nesiskundžiu.” – šypsosi guvus ūkininkas.

Laužėnų sūrinė ir ūkis: tvariai ūkininkauti užsimojęs miestietis tapo sūrių gamybos guru

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio įkūrėjui Mantui Baršiui, dar gyvenant mieste, atrodė, kad maistas auginamas ne taip, kaip turėtų, žemės ūkis žaloja dirvožemį, gamtą. Jis turėjo idėją pramoninį ūkininkavimą keisti į smulkių ir vidutinių ūkių įsigalėjimą, kai maisto tiekimo grandinės sutrumpėja, produktai parduodami tiesiai vartotojui, o jų gamyba ne tik kad nekenkia, bet ir padeda gamtai atsigauti.

Mantui ir žmonai nuo pat ūkio įkūrimo svarbi buvo aplinka, kurioje jie gyvena ir veikia. „Mes norėjom turėti tokį ūkininkavimo būdą, tokį verslą, kad po mūsų šitas žemės lopinėlis, kurį mes eksploatuojame, būtų geresnis. Mes koncentruojamės į dirvožemio atstatymą. Mūsų pievos prieš 15 metų, kiek mums žinoma, buvo pjaunamos, šienaujamos, ariamos. Iš jų buvo imama ir nieko negrąžinama. Pirmoji užduotis – grąžinti tą organiką, kuri iš jos buvo atimta.“ – sako ūkininkas Mantas Baršys.

Dariaus Kavšino ūkis „Wildfarm Labanoras“: ūkininku tapęs gamtininkas rodo pavyzdį, kaip suartinti šias dvi sritis

Švenčionių rajone, Vilkaslasčio kaime, Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, avys, žąsys, vištos. Visa tai tam, kad būtų saugoma gamta ir atkuriamos buveinės.

Miškingoje teritorijoje D. Kavšinas yra vienintelis likęs ūkininkas, kuris palaiko atviras buveines ir atkuria naujus apleistus plotus. Vyro idėja nuo pat pradžių buvo ūkininkauti tam, kad būtų saugoma ir puoselėjama gamta. „Gamtai reikia seno tradicinio ūkininkavimo, kai gyvulys atlieka savo ciklą – suvalgo žolę ir atgal grąžina trąšą. Tai yra svarbiausias dalykas.“ – pasakoja D. Kavšinas.

Ūkis „Brolių medus“: inovatyvūs brolių medaus produktai garsina Kupiškį ir Lietuvą

Kupiškio rajone, Lukonių kaime ūkininkaujantys broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai keičia bitininkystės tradicijas – jie kuria inovatyvius aukštos vertės produktus, jų produkcija keliauja po visą pasaulį, juos aplenkia krizės. Ūkininkai įsitikinę, kad žmonės šiuo metu ieško išskirtinio, natūralaus ir sveiko produkto, todėl tą stengiasi atliepti.

Nuo nulio pradėję ūkininkauti broliai gamina ne tik įprastus produktus – įvairių sezonų medų, žiedadulkes, pikį ir kt., bet taip pat įvairius desertus su medumi. Išskirtinis jų produktas – medaus guminukai. Jie unikalūs ne tik receptūra, bet ir išvaizda – tai du rankomis susikibę meškiukai. „Jie už rankyčių susikibę, kaip ir mes su broliu einam kartu į bitininkystę” – sako vienas brolių, Ignas Jackevičius.

Jono Dragūno biodinaminis ūkis: žemaitis ūkininkas, perpratęs gamtos energiją

Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis gyvuoja nenaudojant jokios chemijos. Ūkininkas stebi dirvožemio procesus ir rūpinasi, kad jis būtų nuolat maitinamas ir turtinamas.

Ūkininkas įsitikinęs, kad biodinaminiai grūdai – skalsesni: „Kai iškepamas pyragas iš biodinaminių grūdų, jauti saiką. Chemizuotą kai žmogus valgo, saiko nejaučia. Dėl to tokius grūdus labai vertina užsieniečiai ir už tai moka žymiai didesnę kainą. Lietuvoje jau irgi pamažu atsiranda rinka.“ – pasakoja J. Dragūnas.

Čempionatas Lietuvoje įgauna pagreitį

„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu gamtininkai, mokslininkai ir agronomai siekia suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas. Speciali ekspertų komisija atrinko kelis savo darnumu išsiskiriančius ūkininkus. Aplankę šiuos ūkius įvertino jų gamtosauginį, socialinį ir ekonominį darnumą ir išrinko penkis „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius. Jie, kartu su seniūnijų konkurso nugalėtojais, bus pasveikinti „Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonijoje „Beatos Virtuvės“ kulinarijos studijoje lapkritį.

„Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais šis čempionatas įgauna pagreitį ir vis daugiau žmonių supranta, kad iš gamtos negali tik imti, turi ir duoti atgal. Mes, maisto vartotojai, kiekvieną dieną prie to prisidedame balsuodami savo piniginėmis – rinkdamiesi vietinių ūkininkų produkciją, užaugintą darnoje su gamta. Laukiu apdovanojimų ir gyvų susitikimų!“ – džiaugiasi B. Nicholson.

Balsuoti už „Gerą ūkininką“ galite čia.