Ramioje Gulbinų gyvenvietėje, jau 8-erius metus įsikūrusi Vlado ir Laimos Chockevičių bei trijų jų vaikų šeima. Londono šurmulyje susipažinusi šeima ramaus, sėslaus ir gamtai artimo gyvenimo nusprendė ieškoti Lietuvoje. Šiuo metu nedideliame ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi. Už gamtai palankų ūkininkavimą Vladas ir Laima Chockevičiai nominuoti vienais iš pirmą kartą rengiamo „Gero ūkininko čempionato“ ambasadorių.

Didmiestį iškeitė į kaimą

Prieš išvykdamas į Londoną, Vladas gyveno eiliniame Kauno daugiabutyje, po to devynerius metus praleido Londone. Ten sutiko savo būsimą žmoną ir kartu nusprendė imtis naujo iššūkio – grįžti į Lietuvą bei įsikurti kaime. Nusižiūrėjo sodybą Akmenės rajone. Įsikūrimas vyko palengva – pradžioje atsirado kelios ožkos. Vladas ir Laima norėjo jas maitinti savo užaugintais grūdais, tad išsinuomoję keletą aplinkinių laukų pradėjo sėti avižas, rugius, taikyti sėjomainą. Užmojai po truputį plėtėsi.

„Mus sužavėjo pati vieta ir medinė sodyba. Aplinkoje labai žalia, didžiulis kiemas, medžiai. Ta vieta ir prisišaukė gyvybės“, – apie jausmus atsikėlus gyventi į kaimą pasakojo Laima Chockevičienė.

Šiuo metu šeima dirba apie 10 ha žemės ir pievų, laiko 10 ožkų, sėja rugius, avižas, speltą ir Lietuvoje retą senovinę einkorno kviečių rūšį. Vlado žiniomis, jų ūkis – pirmasis Lietuvoje ne tik auginantis, bet ir parduodantis einkorno produkciją.

Sutuoktinius imtis savarankiško grūdų auginimo paskatino noras mėgautis švaria produkcija ir grynu oru iš nepurškiamų laukų. Šis noras itin sustiprėjo, kai aplink jų gyvenvietę ėmė plėstis chemizuoti ūkiai bei pradėjo dar intesyviau purkšti laukus. Norėjosi sukurti jiems atsvarą bei džiaugtis grynu ir švariu kaimo oru.

Auginosi sau – sužavėjo kitus

Supratę, jog atidžiai prižiūrint ir gamtai draugiškais būdais besidomint užaugintu derliumi nori mėgautis ir patys, ne tik lepinti auginamas ožkas, Vladas ir Laima įsigijo nedidelį akmens girnų malūną iš Austrijos. Grūdus mala į miltus ir jau turi gausų klientų būrį, kurie džiaugiasi švaria ir kokybiška produkcija, užauginta be trąšų, pesticidų ir kitos chemijos. Šiemet – pirmieji pereinamieji metai, kuomet ūkis sertifikuojasi kaip ekologinis.

Vladas tikina, jog darbo – su kaupu. Miltų poreikis didelis, malūno ir pačios šeimos pajėgumai ne visada spėja koja kojon. Visgi, pavyksta užsidirbti ir kartu laikytis savo puoselėjamų idėjų. Artimiausiu metu šeima planuoja įsigyti ir darbus palengvinsiantį lukštintuvą.

Ūkininkas, prieš persikeldamas į kaimą užsiėmęs IT darbais, dabar nuolat intensyviai domisi tvaria ūkininkavimo praktika, visą laiką ieško informacijos, domisi, skaito įvairius Lietuvos bei užsienio šaltinius. Ūkininkai sėja tarpinius pasėlius, įsėlį –  dobilus, kuriuos įterps į dirvą kaip trąšą. Augina kultūras, kurios atsparesnės piktžolėms ir kenkėjams. Todėl, pasak Vlado, piktžolės netrukdo sveikam derliui užaugti.

„Vadovaujuosi mintimi, jog svarbiausia prižiūrėti dirvą, o ne augalu rūpintis“, – savo ūkininkavimo pagrindą atskleidžia Vladas.

Kuria trumpąsias tiekimo grandines

Nuo ožkininkystės pradėjusi šeima ir šiuo metu mėgaujasi ožkų pieno produktais. Ne tik geria pieną, bet ir gaminasi sūrius, kuriuos guldo ant namie keptos duonos. Šio amato mokėsi pas kitą „Gero ūkininko čempionate“ nominuotą garsų sūrininką Valdą Kavaliauską. Sūrio ir pieno užtenka ne tik patiems ir trims vaikams, bet ir kelioms apylinkėse gyvenančioms šeimoms. 

Šeima savo reikmėms augina vištas, dedančias kiaušinius, sodyboje auga obelys, auginamos daržovės, uogos. Ūkyje visada darbuojasi tik patys, samdomų darbuotojų neturi, tik retkarčiais su ožkų darbais į pagalbą atskuba kaimynai.

Chockevičiai kuria idėjinio šeimos ūkio „KasMes“ prekinį ženklą ir ūkio produkciją, miltus, parduoda vartotojams per internetinę parduotuvę arba tiesiogiai ūkyje, kurdami trumpąsias tiekimo grandines. 

Dera įvairūs pasauliai

Vladas ir Laima išsikėlę į kaimišką vietovę ir pradėję ūkininkauti, nepamiršta ir kitų savo pomėgių. Vladas – muzikantas. Tad vasarą tenka derinti ūkio darbus su koncertiniais pasirodymais. Čia pat, sename ūkiniame pastate Vladas įsirengė ir įrašų studiją. Kadangi kuria muziką ne tik sau, bet ir kitiems, čia kartais padirbėti atvažiuoja ir neįprasta aplinka atsistebėti negali kolegos muzikantai.

Laima taip pat randa laiko meniniams pomėgiams. Tarp ūkio darbų ir vaikų auginimo gražiai įsiterpia ir tapyba bei įvairūs rankdarbiai.

Abu džiaugiasi, jog tokį darnų gyvenimą sukūrė būtent Lietuvoje: „Londone, kur susipažinome, gyvenimas labai įtemptas. O čia, Lietuvoje, gyventi daugiau nei malonumas. Čia viskas įmanoma – ir dirbti, ir užsidirbti. Ne veltui užsieniečiai taip palankiai žiūri į Lietuvą – čia palankios sąlygos ne tik ūkininkauti, bet ir verslauti.“

Kadangi ūkyje savo produkciją perdirba – mala miltus – tai mato, kad sukurta pridėtinė vertė leidžia uždirbti daugiau pajamų, taigi gali patikinti, kad tikrai verta ūkininkauti ekologišku būdu, tą nuolatos pabrėžia ir kitiems ūkininkams.

Įtraukė ir kitus

Šeimos pasiryžimas ūkininkauti gamtai draugiškai būdais sužavėjo ir aplinkinius. Ne vienas ūkininkams laukus nuomojantis žmogus itin džiaugiasi tuo, kad jo laukai nebus purškiami. Aplink gyvenvietę plečiantis chemizuotiems ūkiams būtent ir gimė idėja sukurti savo, natūralų ūkį, kad nebūtų purškiamos apylinkės ir būtų tausojama gamta. Šia mintimi susižavėję aplinkiniai net patys pradėjo siūlyti ūkininkams savo žemes, mat panoro, kad ir jose būtų tvarkomasi draugiškai su gamta.

Su kaimynais Chockevičiai ne tik dalinasi užauginta ir pagaminta produkcija, bet ir intensyviai bendrauja. Iš kaimynų pagalbos sulaukia ir prižiūrint ožkas, kai tenka išvykti. Mėgsta rasti bendruomeniškų būdų susiburti, ne tik šventes atšvęsti, bet it problemas išspręsti.

„Esame idėjinis ūkis. Tad auginame ne grūdus, o tai kas slypi už jų – žinutę, jog galima gyventi kitaip. Mums ekologiškumas yra vertybė, o ne išmokų šaltinis. Galbūt todėl mums taip ir sekasi? Norime būti tais, kurie įkvepia kitus“, – sako „Gero ūkininko čempionato“ nominantas V. Chockevičius.

Ūkyje vyksta ir ekskursijos, demonstruojamas ūkininkavimo ir perdirbimo procesas, ūkininkas mielai pasakoja, kodėl ir kaip reikia saugoti žemę, kiek užtenka žinių, pakonsultuoja ir kitus ūkininkus. Mielai bendrauja ir patirtimi dalinasi su kitais ūkiais. Pernai savivaldybės skyrius nominavo ūkį prezidentūrai kaip pavyzdinį bei išskirtinį ir ūkininkai buvo aplankyti prezidento G. Nausėdos.  

Kur įsigyti „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių produkcijos galite rasti čia.

Parengė Eglė Ruškutė-Klimavičienė

Už straipsnio turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.