Sveikam dirvožemiui būtini galvijai

Dabartinio ūkio istoriją padiktavo įsigytas medinis dvaras, kuriame nuo seno veikė gyvulių ūkis, tad tai ir buvo esminis impulsas, nubrėžęs tolimesnę ūkininkavimo kryptį. Nors veiklos pradžioje ūkis buvo chemizuotas, šeimininkai ilgainiui suprato, kad ūkininkauja nuostolingai. Arūnas pasakoja, kad šio krašto žemės nederlingos, tad teko naudoti nemažai pesticidų, herbicidų, bet tai buvo labai nenaudinga finansiškai – trąšos kainuodavo daugiau, nei ūkis nešė pajamų. Tačiau prieš 15 metų atsisakius chemikalų ir perėjus prie ekologinio ūkininkavimo, šeimininkai pastebėjo, jog ne tik sumažėjo reikalingos išlaidos, bet ir derlius nesumenko.

Martinėlių ūkio centre – dirvožemio sveikata. Čia šeimininkai nuolat ieško balanso, kaip užtikrinti gerą jo būklę. Reikiamą balansą atrasti padėjo augalininkystės ir gyvulininkystės derinimas. Kristina ir Arūnas sako, jog svarbu tinkamai paskaičiuoti, koks gyvulių ūkis tinkamai „pamaitins“ dirvožemį, kuriame auga augalai. „Kai įsigijome pirmą bandą, tada pamatėme, kad ūkis iš tikrųjų atgijo“, – pasakoja Arūnas. Pilnavertiško dirvožemio atstatymui būtini galvijai, jie atgaivina nualintą dirvožemį. Ūkininkai vienbalsiai teigia, kad be gyvulių sveiko dirvožemio palaikyti nepavyktų. Ūkyje iš gyvulių mėšlo gaminamas kompostas, biodinaminiai preparatai dirvožemiui ir augalams purkšti.

Visas ūkis turi veikti kaip vienas organizmas

Mišriame ūkyje taikoma intensyvi sėjomaina – pavyzdžiui, auginami raudonieji dobilai, tuomet žiemkenčiai, ankštinės kultūros, vasarojus ir vėl grįžtama prie dobilų. Arūnas teigia, kad būtent intensyvi sėjomaina padėjo derliui stabilizuotis. Vyrą papildo ir kartu ūkininkaujanti Rasa, ji sako, jog perėjus prie biodinaminio ūkininkavimo modelio, buvo atlikti dirvos tyrimai. Pakartotiniai tyrimai parodė, jog visur pagerėjo humuso lygis, sumažėjo rūgštingumas. Ypač teigiamas humuso lygio pokytis pastebėtas pievose, kuriose ganosi gyvuliai. Ūkininkai sako, kad tai puikiausias tinkamo ūkininkavimo įrodymas – čia ne tik gražios pievos, bet ir „turtinga“ dirva.

„Mūsų ūkis veikia kaip organizmas, kur viskas kartu suderinta – gyvuliai, augalai, dirvožemis, žmogus ir vienas be kito negalėtų funkcionuoti“, –  pasakoja Rasa. Pagrindinės ūkininkų pajamos iš augalininkystės – čia auginami grikiai, avižos, spelta, tačiau visuose laukuose kas tam tikrą laiką ganomi gyvuliai. Martinėliai savo parduotuvėlės neturi, tačiau artimiausiu metu žada pradėti prekiauti ūkyje sumaltais miltais, taip pat siūlo įsigyti čia augintos jautienos.

Martinėlių ūkyje iš viso dirba aštuoni darbuotojai, iš kurių keturi – šeimos nariai. Čia iš viso darniai veikia trys vienas kitą papildantys sertifikuoti ekologiški ūkiai – tėvų, ir jau suaugusių sūnų Augustino bei Juliaus, kurie augina aubrakų veislės galvijus. Kristina ir Arūnas – daug patirties turintys ūkininkai, mielai ja pasidalinantys su kitais. Ūkyje priimami moksleiviai, darželinukai, vykdomos įvairios edukacijos bei seminarai. Šeimininkai sako, jog jiems svarbu dalintis patirtimi, gerąja praktika, ir taip įkvėpti kitus išdrįsti imtis to paties.

Kur įsigyti „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių produkcijos galite rasti čia.

Parengė Kamilė Breimelytė-Grajauskienė

Už straipsnio turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.

Kosto Kajėno video ir nuotraukos.